KAUNO ARCHITEKTŪROS FESTIVALIS KAFe2022: ATSINAUJINIMAS

APIE

2022 m. rugsėjo 23 dieną startuoja ketvirtasis Kauno architektūros festivalis KAFe2022 su tema – „Atsinaujinimas“. 

Šiandien architektūros tema tampa išskirtinai svarbi. Žmogaus veikla taip smarkiai pakeitė mus supančią aplinką, kad technologinės inovacijos, pramonės vystymosi tempai, miestų plėtra, gyventojų tankis iškreipia tvaraus gyvenimo eigą, alina gamtos ir Žemės resursų galimybes. 

Dėl šios priežasties turėtume pergalvoti ir atnaujinti idėjas, kuriomis gyvename šiandien ir gyvensime ateityje. Atėjo metas atsinaujinti. Dabar ypatingai svarbu vykdyti tik kokybiškos architektūros projektus, taupią bei apgalvotą urbanistinę plėtrą, kuomet natūrali gamta ir jos išraiškos formos taptų kūrybinio ir veiklos proceso prioritetu.

---

PRIEŠISTORĖ

Pirmasis KAFe2013 nagrinėjo aktualią miestų centrinės dalies ryšio su upėmis temą „Miestas ir jo ryšys su upėmis“. Du mėnesius vykęs renginys sukėlė architektūros profesionalų ir gyventojų nuostabą, kad tokio aukšto lygio renginiai gali vykti Kaune. Festivalio KAFe2016 metu, kurio tema buvo „Atnaujinkime miesto centrą“, gilinomės į miesto centrų atsigavimo bei atnaujinimo klausimus, o KAFe2019 temoje „Įženklinantys pastatai –  įtvirtinantys ar griaunantys miesto tapatybę?“ svarstėme naujų pastatų įtaką susiformavusiai miesto struktūrai.

Savo veikla ir renginių gausa KAFe atkakliai įrodinėjome architektūros reikalingumą miestui ir jo bendruomenei. Per įvykusius festivalius sukurta ir pristatyta daugiau kaip 100 įvairaus formato parodų, forumų, pašnekesių, studentų kūrybinių dirbtuvių, architektūros ekskursijų ir netradicinių architektūrinių renginių: buvo išleista daugiau nei dvidešimt žurnalų, katalogų ir knygų. Architektūrinė, o ir ne tik, bendruomenė tai įvertino ir pripažino. 

2022-aisiais sutelkiame dėmesį į skirtingų šalių ir kultūrų profesinį bendradarbiavimą.  KAFe2022 sutapo su ypatingai svarbiu įvykiu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir tapo oficialia šio prestižinio renginio programos dalimi. 

---

RYTAI-RYTAI 5

Planuodamas renginio programą, pagalvojau, kad tai bus puiki proga vėl įtraukti architektūrinę bendruomenę į jungtinį Lietuvos ir Japonijos architektūros projektą. Dvi skirtingos istorijos ir kultūros tradicijų šalys – Japonija su 125 mln. gyventojų, esanti Pasaulio rytuose, ir Lietuva, su beveik 3 mln. gyventojų, esanti Europos rytuose – skaičiuoja jau 20 architektūrinio bendradarbiavimo metų. Projektas įtraukia kūrybingiausius įvairaus amžiaus Lietuvos ir Japonijos architektus ir architektūros mokyklų studentus. 

Visuomenei atviras architektūros projektas „Rytai-Rytai“ padėjo pamatus Lietuvos ir Japonijos architektūros mainams ir profesinei bendrystei: jo rėmuose organizuojamos paskaitos, parodos, diskusijos, studentų kūrybines dirbtuvės. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, turinti tokią aukšto lygio ilgalaikio bendradarbiavimo patirtį su Japonija architektūros srityje. Taipogi, „Rytai-Rytai 5“ puikiai atliepia tarptautinę Kauno architektūros festivalio dimensiją ir įprasminą Lietuvos bei Japonijos dvišalių santykių 100-mečio paminėjimo idėją.

Tad neatsitiktinai KAFe2022 Lietuvos-Japonijos renginio „Rytai-Rytai 5“  architektūros Forumo pagrindinė tema – „Atsinaujinimas“, parodos tema –  „Receptas atsinaujinimui“, o studentų kūrybinių dirbtuvių tema – „Vieta atsinaujinimui“.

Ypatingai malonu, kad šią mintį palaiko ir prie jos išplėtojimo prisideda Japonijos architektūros institutas Tokijuje (angl. Japan Institute of Architects), Lietuvos architektų sąjunga ir jos Kauno skyrius. Mediatoriaus vaidmenį atliko „Rytai-Rytai“ projekto iniciatorius diplomatas Dainius Kamaitis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje (nuo 2006 iki 2011 metų). Finansinę paramą skyria „Kaunas 2022“ organizacinis biuras, Lietuvos Kultūros taryba ir „EU-Japan Fest“ fondas. Organizacinę paramą suteikia ilgametis renginio partneris – Kauno technologijos universitetas. Be šių organizacijų paramos ir viso būrio programų vadovų, kuratorių bei koordinatorių iš Lietuvos – Pauliaus Vaitiekūno, Martyno Marozo, Jautros Bernotaitės, Andriaus Ropolo, Lauros Baltkojytės ir Japonijos – George Kunihiro, Osamu Nishida, Shinichi Kawakatsu, Kei Kaiho, Yumi Zoraku bei daugelio kitų pastangų niekaip nepavyktų suorganizuoti ir įgyvendinti tokios plačios aprėpties renginio. Visiems jiems esu nuoširdžiai dėkingas. 

Esu tikras, kad šis renginys suteiks naują impulsą jaunosios kartos architektų bendradarbiavimui, o sutelkus japonų ir lietuvių architektų pastangas, prisidėsime prie idėjų atsinaujinimui paieškos bei būdų jas spręsti. 

Visais laikais Architekto profesija buvo neatsiejama nuo idėjų ateičiai ir glaudžiai susijusi su atsakomybe – vietai, užsakovui, bendruomenei. Nėra svarbu statomų projektų dydis, svarbu kokią žinią ir įdėją juo skleidžiame visuomenei ir aplinkai. Todėl mums, architektams, būtina suprasti visuomenės rytojaus poreikius ir išpildyti juos taip, kad išliktų tas mistinis vietos Genius Loci, kurį praradus aplinka virsta „niekieno žeme“.

Gintaras Balčytis, architektas
Kauno architektūros festivalio organizatorius ir vadovas
„Rytai-Rytai 5“ kuratorius

PLAČIAU APIE PROJEKTĄ (ANGLŲ KALBA):

---

KOMANDA

KAUNO ARCHITEKTŪROS FESTIVALIS
Kauno architektūros festivalio vadovas: Gintaras Balčytis

„RYTAI-RYTAI 5“ KURATORIAI
Pagrindiniai kuratoriai: Gintaras Balčytis, George Kunihiro
Japonų delegacijos vadovas: Osamu Nishida
Kuratoriai parodai: Paulius Vaitiekūnas, Shinichi Kawakatsu
Kuratoriai architektūros forumui: Andrius Ropolas, Yoshimura Yasutaka
Kuratoriai studentų kūrybinėms dirbtuvėms: Kei Kaiho, Martynas Marozas
Katalogo kuratorė:  Jautra Bernotaitė
Koordinatorės: Laura Baltkojytė, Yumi Zoraku
Dizainas: Eglė Simonavičiūtė

---

ORGANIZATORIAI:

---

PARTNERIAI:

---